Kai pasidomėjau daugiau, pastebėjau kad šiose žurnalinėse serijose yra tam tikra hierarchija, ir čia jau priklauso nuo poreikių ir galimybių. Jie visi gaminami toje pat gamykloje ar keliose gamyklose. Skiriasi dažų kokybe bei atskirų papildomų detalių kokybe bei detalumu. Brangiausi, detaliausi ir gražiausi yra IXO. Jie leidžia keletą tokių serijų kaip Museum, IST ir kt. Žurnalinės versijos, kaip Altaya, D'Agustino ir kitos iš esmės yra tie patys modeliukai, pagaminti tose pat gamyklose, tik šiek tiek prastesnės kokybės dažymas (ne taip blizga dažai), ne tokios tikslios detalės (ratai, buferiai, veidrodėliai ir kt.) Bet kainos skiriasi nuo 2 iki 5 kartų, tiražas dar daugiau. Labai gudrus marketingo žingsnis atliktas pasauliniu mastu. Pradedi rinkti žurnalinius modeliukus, užsikreti, pradedi domėtis, skiri vis didesnes sumas jų pirkimui, susergi. 8-9 iš 10- ies surenka 20-50 ir sustoja, likę tampa narkomanais, nepagydomais ligoniais. Tada jau žurnaliniai modeliai nebetenkina, prasideda Ixo, Schuco, Minichampso, dar vėliau Neo, Sparko, Koyosho paieškos. O sunkiausia forma prasideda, kai pradedi masiškai pirkti BBR, Looksmart ar kitus ribotų serijų rankų darbo modelius. Po to joks gydymas jau nebepadeda, tokiam žmogui gali padėti tik nukirsdamas galvą

ir pakeitęs ją nauja, su švaria programine įranga.
Tai va, o modelis tikrai labai neblogas.
