Pagrindinė šios Bavarijos firmos produkcija XXa. pradžioje buvo aviaciniai varikliai. Prie šios produkcijos asortimento kiek vėliau prisidejo ir motociklai. Tarp kitko į motociklų gamybą buvo žiūrima, kaip į šalutinę gamybą, padedančią gauti papildomų lėšų, kurios būtų panaudotos dvylikos cilindrų aviacinių variklių kūrimui. Tam tikslui turėjo tarnauti ir automobilių gamyba, kurią nutarta pradėti 1928m.
"Nusileisti iš dangaus ant žemės" bavarai svajojo jau anksčiau, ir savo konstruktorių biuruose kurė įvairių klasių automobilinius projektus, net ir su varikliu, montuojamu skersai, bei turinčiu priekinį varomą tiltą. Bet pradėti gamybą nutare atsargiai, bandant kažka naujo, bet nelabai sudėtingo gamyboje. Spalio mėn. 1d. firma, sumokėjusi 10mln. Reichsmarkių nusipirko gamyklą Eisenach'e. Stebėtojų taryba, kurią sudarė trylika žmonių šį pirkinį įvertino teigiamai. Ypatingai džiaugesi tarybos nariai Emil Georg von Stauss ir Karl Schippert. Pirmas, todėl, kad tuo metu dirbo
DEUTSCHE BANK Berlyno skyriaus direktoriumi, ir planuodamas, skaičiavo dividendus pagrindinėje savo darbovieteje, antras, nes dirbo ne bet kuo, o buvo kompanijos "DAIMLER BENZ AG" direktorius.
Stuttgarto kompanija nenorėjo turėti sau daugiau konkurentu "Lux" klasėje. Jų ir taip buvo daug. Tuo metu ne daug kas galėjo sau leisti įsigyti ištaigingus bei brangius automobilius. Todėl Švabijos koncernas nutarė savo 'agento' rankomis
nukreipti Bavarijos pajėgumus mažų automobilių gamybai. Pavyzdžiui tokius, kokius ne pirmus metus gamino "Gothaer Wagonfabrik" Eisenach'e.
"Gothaer Wagonfabrik" automobilius Eisenach'e pradėjo gaminti dar XIX amžiuje. Įmonę įkūrė pikčiausias Alfredo Krupp'o konkurentas, ir antras Vokietijoje "patrankų karalius" Heinrich'as Erchard'as, nusprendęs, kad prieš tampant "patranku mėsa" žmonės pirmiausia turi pasivažineti automobiliais ir už tai jam sumokėti pinigus. Įsigijęs prancūzų firmos "DEcauville"licenziją pradėjo gaminti automobilius "WARTBURG". Įmonei šių automobilių pardavimas davė didelį pelną. O jos akcijų vertė pakilo tris kartus. Bet po nedideles krizes 1900-1903m. Heinrich'as Erchard'as turėjo savo akcijas parduoti ir pasitraukti.
Nauji šeimininkai nutarė, kad pirmiausia reikia pakeisti firmos pavadinimą. Pavadinimui jie pasirinko lotynišką žodį "DIXI", kurį išvertus reiškia: "aš pasakiau". Akcininkai neabejojo, kad automobiliai su "DIXI" pavadinimu taps paskutiniu žodžiu Vokietijos automobilių gamyboje, ir pastatys riebų tašką nesibaigiančiose diskusijose, kieno Vokietijoje geriausia produkcija. Taip Vokietijos keliuose pasirodė automobiliai, ant kurių radoriaus grotelių puikavosi užrašas "DIXI". Po karo Vokietijoje pirkėjams "liaudiško automobilio" klasės nebuvo. O kuris gi iš automobilių gamintojų nenorejo pakartoti Henrio Fordo sekmes? "DIXI WERKE" vadovybė 1927m įsigijo anglų firmos "AUSTIN MOTOR COMPANY" licenziją 'Austin Seven' modelio gamybai.
Vitesse. Austin Seven AD Tourer. Open Convertible (1926)
Ixo. Austin Seven RK Saloon (1928)
Pirma partija, kurią sudarė 42 automobiliai, buvo surinkta Londone. Vairas buvo dar dešinėje pusėje, bet ant kapoto jau puikavosi Kentauro figurele. Jau 1928m. Eisenach'e buvo pradeta savo "DIXI DA1" gamyba. Raides "DA" iššifruojamos "Deutche Ausfuehrung" - "Vokiškas išpildymas" arba "Vokiškas variantas". Vairas buvo perkeltas į kairę pusę, anglišką magneto degimo sistemą pakeitė akumoliatoriniu uždegimu, visas detales pradėjo gaminti metrinio matavimo sistemoje, vietoje colinės, o ant ratu stebulių buvo išštampuotas užrašas "DIXI". Per keletą mėnesių šis modelis tapo labai populiariu tarp gydytojų, kurjerių, inžinierių, paprastų biurgerių. Bet šita sekmė neapsaugojo firmos nuo bankroto, ko ir lauke koncernas "Bayrische Motoren Werke".
Schuco. BMW Dixi 3/15 (1929)
1929m. liepos men. 9d. naujame BMW prekybos centre, kuris buvo pačiame Berlyno centre, publikai buvo pristatytas mažos klasės automobilis su indeksu 3/15. Tai nebuvo "DIXI" kopija, nes laikas nestovejo vietoje, ir todėl automobilis gavo visiškai naują kėbulą, kuris buvo sukurtas ir pagamintas garsios kėbulų atelje "AMBI-BUDD". Dviejų durų debiutanto kėbulas pilnai pagamintas iš lakštinio plieno. Tai buvo absoliuti naujiena tokios klasės automobiliui. Keturių cilindrų skysčiu aušinamas variklis turėjo 0,75ltr. darbinį turį ir išvystydavo 15A.J. galią!.. Rėmas pagamintas iš paprastų, presuotų iš lakštinio plieno, detalių. Tarpusavyje jos sujungtos kniedijant. Priekinis ir galinis tiltai nedalomi.
BMW automobilines programos lozungu tapo fraze: "Viduje daugiau, nei išorėje".
Schuco. BMW Dixi 3/15 Cabriolet (1929)
Iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus, tokios transporto priemonės gamyba, vargu ar galėjo būti sėkmingu startu kompanijai, kuri jau tada turėjo ambicijų buti madų diktatoriumi Vokietijos automobilių pramoneje. Vienok laikas parodė, kad žiūrint iš komercijos taško, tai buvo sveikas sprendimas.
Pragmatinis vokiečių pirkėjas šį automobilį priėmė su neregėtu įkvėpimu.
Dar gi! Juk, sunaudojant 6ltr. benzino 100km, judėti su "3 1/5" buvo pigiau nei važiuoti traukiniu. Kad padidinti automobilių pardavimą BMW komercinis skyrius naudojo labai drąsius metodus, įskaitant ir taip vadinamas "nuomos ir įsigijimo" sutartis. Potencialiam pirkėjui pradžioje buvo siūloma išsinuomoti kelioms dienoms. Ir aišku, jei šis automobilis po kelių dienų patiks, sumokėti likusią sumą ir gauti automobilį asmeniniam naudojim.
Bazinė šio automobilio versija kainavo 2200 Reichsmarkių.Toks BMW pirkinys buvo naudingesnis, nei perkant analogiskos klasės "Hanomag" ar visuomenės pripažintą bestselerį "OPEL Laubfrosch". 1929m. spalio 25d. firma
"Adam Opel A.G.", nesenai įsigyta Amerikos koncerno "General Motors", tapo viena iš garsaus "juodojo penktadienio" aukų, kada subirėjo bankai, ir armija bedarbių, pasipildė milijonais naujų, darbą praradusių žmonių.
"BMW AG" tuo metu sugebėjo padidinti gamybos apimtis, tuo pat metu uždirbti pelna, ir užimti ketvirtą vietą Vokietijoje tarp automobilių gamintojų.
Schuco. BMW Dixi 3/15PS DA2 Lieferwagen "Reichspost" (1929)
Ši sekmė, aišku, nebūtų tokia jau svari, jei ne sportiniai šio automobiliuko, kurį iš įpročio visi dar vadino "DIXI", pasiekimai. Kai pirmieji automobiliukai paliko gamyklos varus, BMW vadovybė priėmė sprendimą:
Užregistruoti iškart tris ekipažus prestižinėse "Alpių Lenktynėse". Rizika buvo minimali, ko gali reikalauti is naujoko?Marsruto ilgis-2650km. Lenktynių trasa driekėsi kalnų keliais is Miuncheno per Fillach, Merrana, Luganą iki Commo ežero. Pasirodo, kad BMW komanda buvo vienintelė, kuri sugebėjo atvažiuoti iki finišo, neturėdama nei vieno baudos taško ir pasiekdama vidutinį 42 km/h greitį. Niekas nesitikėjo tokio sensancingo rezultato iš šio automobiliuko su varikliu, kurio darbinis turis 0,75Ltr.
Schuco. BMW Dixi 3/15PS DA2 Lieferwagen "Round the world" (1929)
Firmos reikalai klostėsi taip gerai, kad 1930m. firmos vadovybė nutarė atgaivinti užmirštą "WARTBURG" markę, suteikiant ją naujai serijai "DA 3" iš 150 automobilių. Tai buvo dvivietis roadsteris su aštriu galu. Dėl šios formos, visi jį vadino "žuvies uodega". Automobilio variklis turėjo didesnį galingumą, 18A.J. Todėl su šiuo automobiliu galima buvo pasiekti 100km/h greitį.
1931 metais pasirodė naujas modelis "DA 4" kuriam buvo lemta būti paskutiniu "Vokišku Austin'u". Kėbulus kaip ir anksčiau gamino "AMBI - BUDD", bet važiuoklė jau turėjo priekinę nepriklausomą pakabą. Pirkėjams buvo siūloma keletas kebulų variantų, bet labiausiai paplites buvo uždaras dviejų durų "limousine" tipo kėbulas už 2500,-Reichsmarkių. Dviejų vietų kupe galima buvo nusipirkti už 2575,- Reichsmarkių, nors už 1900 Reichsmarkių buvo galima nusipirkti tik šasi, kėbulą užsisakyti pagal savo fantazijas.
"Ihle", išvertus iš vokiečių kalbos reiškia "išdarinėta silkė", bet broliai Ihle su žuvimi nieko bendro neturėjo. Jų kėbulų atlje "Ihle Gbrueder Karosseriebau" trečiojo dešimtmečio pradžioje gamino specialius "roadster" kėbulus, naudojant nebrangių firmų DIXI, DKW, FORD T šasi. "IHLE" sportinius kėbulus Bavarijos koncerno automobiliams pradejo gaminti 1932m. Iš pradžių sunku buvo įsivaizduoti DIXI, kaip pagrindą greitam sportiniam roadsteriui. Nedididelis kėbulas sumontuotas, ant lieknų ratų ir silpnas varikliukas... Bet Bruchsahl miestelyje galvojo kitaip. Ant prailgintos DIXI šasi čia montuodavo aptakų dvivietį kėbulą iš aliuminio. Būtent ant "IHLE" roadsterių pirmą kartą pasirodė charakteringos BMW radiatoriaus "šnerves", kurios veliau tapo visų BMW firminiu bruožu. Salonui padaryti buvo naudojama natūrali oda ir brangi mediena, o šonuose buvo montuojami semaforiniai posukiai. Kėbulo atsparumui padidinti, automobilis turėjo tik vieneres dureles iš dešinės pusės. Todėl vairuotojui tekdavo sėstis iš keleivio pusės. Bet didieji sportininkai, suprantama, taip nedarydavo. Jie perlipdavo per bortą. Vairuotojas ir keleivis sėdėjo žemai. Vairas su sliekiniu mechanizmu stebindavo savo jautrumu, o priekiniai ratai pasisukdavo kartu su sparnais. Pavarų perjungimo svirtis buvo
neįtikėtinai ilga ir palysdavo po panele, ant kurios buvo sumontuoti juostinis spidometras, tepalo spaudimą rodantis prietaisas, ampermetras ir net laikrodis.
Kadangi nebuvo atskiro bagažines dangčio, todėl norint patalpinti į bagažinę kelis lagaminus, reikėjo atlenkti sėdynės nugarėlę. Roadsteris sulankstomo stogo neturėjo, buvo tik specialus tentas uždengti saloną nuo lietaus. O, kad apsaugot nuo vėjo virš stiklo išlindusias galvas, reikėdavo pirkti specialius lenktyninkų šalmus ir akinius. Bet kuris biurgeris įsigijęs tokį roadsteri, pasijausdavo truputi lenktyninku.
Nebutinai reikedavo pirkti šasi, firma perdarynėdavo ir paprastus "DIXI". Uzsakovų trūkumo firma nejautė, nes daugelis norėjo perdaryti "dėžutę" į stilingą sportinį automobilį.
1932m. vasario mėn. baigėsi angliškos licenzijos galiojimo laikas ir atėjo laikas "BMW AM 1". "AM", tai "Automobile aus Muenchen" - automobilis iš Miuncheno. Tai buvo pilnai savas kurinys, kurio jau niekas nebevadino "DIXI"!
